Friday, May 8, 2009

Salario Internasional

Deputadu Sira Kestiona Salario Standar Internasional
DILI –
Advisor internasional husi Ministeriu da Financas Michael Francino ho pozisaun Planning and Financial Management. Tuir lista ho data assinatura (10/06/2008) simu salario total $589,449.

Realidade ne’e, deputadu husi bankada Partido Demokrata Rui Menezes foin lalais ne’e iha plenaria Parlamentu Nasional kestiona ho razaun katak, mesmo osan barak ne’e mai husi doadores, maibe osan ne’e oferese ba Timor.

Alende ne’e, salario Timor-Oan kategoria internasional tuir xefi bankada Partidu Unidade Nasional importante mak servisu.

“Se-lae, ita kria instituisaun funsionariu sira manan oin seluk, ema seluk ne’ebe Timor-Oan nafatin lakohi funsionariu maibe manan osan boot teb-tebes. Halo saida. Ida ne’e mak ami presiza hatene, “ kestiona Presidente PUN Fernanda Borges.

Liu husi intervista ba diario ne’e foin lalais iha Parlamentu Nasional, Fernanda Borges haktuir katak, bankada PUN mos husu ona ba Ministra da Financas hodi hatoo ba parlamentu konaba osan hira mak tekniku Timor-Oan sira manan, maibe too agora seidauk hetan, “ Borges lamenta.
“Ita presiza strutura administrasaun publika mak tenki iha funsionariu publiku de kareira ne’ebe ita ajuda sira ho treinu no kapasita hodi bele halo servisu tuir salariu ne’ebe sustentavel, “ katak nia.

Salariu advisor Timor-oan ba kategoria internasional, tuir Aderito Hugo da Costa katak, hanesan politika ida atu akomoda Timor-Oan ne’ebe durante ne’e buka liu servisu iha ajencia internasional duke servisu publiku.

Ho kategoria salario internasional, Timor-oan hotu bele foo kontribuisaun ba nasaun, “ Hugo haktuir razaun.

Nia esplika tan katak, rekrutamentu ba ema internasional standar mai husi ajencia internasional.
Tradusaun media Fretilin husi jornal The Australian hatete katak, Ines Almeida ema ne’ebe servisu foo apoio imprensa iha Ministeriu das Financas Timor Leste nian. Tinan dadaun ne’e, manan osan boot liu Primeiru Ministru Xanana Gusmão ne’ebe salario baziku $1,000 ho $500 subsidiu.

Tinan 2008-2009 Ines Almeida mana osan pakote ida ho salario baziku $182,400 no hetan fali $41.356 ba viajem no moris lorloron nian. Total osan ne’ebe Ines Almeida simu $219,765.
Graham Daniel ema Australiano iha kontratu tinan ida nudar senior asesor jestaun ba Ministra Financas ho salario $236,160 homos $60,361 konaba reimbolsu, pakote $296,521. (Timor Post)

Alegasaun Korupsaun Ministra da Justica

La-Hasai Lucia Lobato,
Sei Afeita Kredibilidade Governu
DILI –
Partido opozisaun Fretilin kontinua ejiji responsabilidade politika Primeiru Ministru Xanana Gusmão hodi hasai Ministra da Justica Lucia Lobato, se-lae bele afeita kredibilidade governu, “ dehan Xefi bankada Fretilin ba jornalista sira iha sala bankada Parlamentu Nasional.

“Responsabilidade laos ami opozisaun nian, ne’e responsabilidade governu. Liliu ne’e responsabilidade politika nudar Xefi do Governu ida, oinsa bele hola medidas ba kazu korupsaun. Kombate korupsaun ho sistema, ho vontade, seriedade. Liliu vontade politika atu kombate. Ida ne’e la-hatudu, “ katak tan Aniceto Longuinhos Guterres.

Aniceto Guterres reafirma, Xanana Gusmão hanesan xefi do governu lolos hola ona medidas tuir responsabilidade politika tamba afeita ona ba governu no kredibilidade Primeiru Ministru.

“Membru governu ne’e laos funsionario bai-bain, hodi hein desizaun husi tribunal mak foin halo suspensaun. Membru governu ne’e nomeasaun politika, “ nia reafirma.

Deklarasaun Primeiru Ministru ne’ebe jornais diarios publika edisaun kuarta (29/04) “tantang” FRETILIN lori dadus korrupsaun ba Tribunal Rekursus. Tuir Aniceto Guterres katak, deklarasaun nee hatudu falta sentidu responsabilidade nudar Xefe Governu katak governu la-tauk atu kombate KKN, sei halo buat hotu no sei hamos KKN.

Nia hatutan tan katak, povo iha direitu lakon konfiansa bainhira alegasaun forte no kredivel mosu tanba integridade no kredabilidade governu afetadu, liliu bainhira Primeiru Ministru la-hola medidas atu hasai duvidas ne’ebe mosu.

“Ita hotu keta haluha ona karik katak uluk, S.E. Sr. Primeiru Ministru sei Presidenti Republika nian iha Junu 2006, ejiji mos rejignasaun husi Dr. Mari Alkatiri nudar Primeiru Ministru tanba hetan alegasaun deit husi programa Televisaun Four Corners neebe nia dehan tenke simu responsabilidade politika. La ho ordem tribunal ida iha tempu ne’eba no ikus mai Ministeriu Publiku arkiva kazu, “ dehan tan nia ba jornalista sira.

Kaer metin ita bo’ot nia responsabilidade politika no hasai Ministra Justisa de facto agora kedas tanba ema hotu konkorda, maibe ita bo’ot deit mak sei fo protesaun ba nia nafatin. Ami hatene katak ne’e susar maibe ami sei fo koragem ba ita sei ita bele halo, “ hatoo Xefi bankada ne’e. (Timor Post)